Tikrai blogas bosas
Bene dažniausiai pasitaikantis dalykas, kuriuo skundžiasi, kas antras besieškantis darbo, ar netgi ir dirbantis, atrodo, neprastą darbą, yra bosas. Šis individas nesiklauso, negerbia kolegų ir pavaldinių, neleidžia tobulėti, yra chamas, nemoka laiku atlyginimo ir yra toks blogas, koks tik tikrasis blogis ir gali būti. Turbūt reikia sutikti, kad vadovų yra visokių. Yra ir tokių, kurie iš tikrųjų negerbia savo pavaldinių, tačiau yra ir tokių, kurie net ir gerbdami savo darbuotojus, tiesiog negali leisti sau būti gerais.
Kaip ir visame kame, kas susiję su žmonėmis ir santykiais tarp jų, vieno teisingo atsakymo į visus klausimus ar vienintelio teisingo sprendimo nėra. Ko gero, ir negali būti – visi pasaulį suprantame ir priimame per savo asmeninę patirtį. Todėl, jei vienam be skrupulų rėžiantis tiesą į akis bosas yra chamas, tai tuo tarpu kitam – sąžiningas ir tiesus žmogus. Apie gerus santykius komandoje ir tuo pačiu apie įmonės rezultatus, visą laiką galvojantis vadovas, paprastai, turi priimti ne itin lengvus sprendimus, kurie pavaldiniams ne visada yra suprantami ar priimtini. Tai kada gi būti geram, o kada leisti sau tiesiai ir šviesiai rėžti tiesą į akis?
Jei vienam be skrupulų rėžiantis tiesą į akis vadovas yra chamas, tai tuo tarpu kitam - sąžiningas ir tiesus žmogus.
Analizuodama atliktų organizacinių tyrimų rezultatus, dažniausiai pastebiu, kad bene daugiausiai darbuotojų skundžiasi, kad vadovas jų negerbia ir nevertina jų kaip unikalių asmenybių. Tačiau, kaip bebūtų keista, tie patys darbuotojai tame pačiame tyrime dažnai pažymi, kad vadovai, kurie yra draugiški, “geri”, išklauso ir atsižvelgia į jų prašymus yra priimami kaip silpni, o dažnai ir visiškai netinkami būti vadovais. Taigi, paradoksas – norime, kad vadovai mus mylėtų ir gerbtų, ir tuo pačiu metu, laikome tai silpnumo ženklu. Tai kaip gi ten iš tikrųjų yra su tuo “gerumu”?
Turbūt sutiksite, kad iš prigimties dauguma mūsų esame tinginiai. Ne visada tinginiai pačia blogąja prasme. Dažnai stengiamės pasiekti rezultatą įdėdami kuo mažiau pastangų, siekiame, kad darbus galėtume atlikti taip, kaip mums atrodo geriausia, o sulaukę net ir pelnytų pastabų, kad ne visada esame teisūs – įsižeidžiame. Žmonės tokie jau yra ir nieko čia nepadarysi. Būtent todėl, mums patogu, kad mums vadovautų žmogus, kuris nebara už tai, kad darome klaidas, išklauso ir visada atsižvelgia į mūsų norus, rūpinasi ir linki tik geriausio. Kitaip tariant, yra tikras draugas. Versle, deja yra kitaip. Negalima sakyti, kad versle draugystei ir pagarbai nėra vietos, tačiau tuo tarpu, kai draugai klaidas atleidžia – laisvoji rinka yra negailestinga ir daromos bei netaisomos klaidos ar neprofesionalūs sprendimai gali lemti verslo pabaigą. Jei turite bent mažiausią verslininko gyslelę – su manimi sutiksite. O sutikdami suvoksite, kodėl nevertinate vadovų, kurie vynioja žodžius į vatą, verslo pagrindu laiko pernelyg draugiškus santykius su visais kolegomis ir klientais – jie tiesiog per silpni, kad verslas, kuriam jie vadovauja būtų sėkmingas. Tokie “minkšti” gebėjimai kaip gerumas, draugiškumas ar dosnumas praranda bet kokį žavesį, kai yra lyginami su pasiektais rezultatais, todėl vadovas būdamas priverstas rinktis tarp gerumo ir galios dažniausiai renkasi pastarąją.
Todėl, būdamas vadovas:
Jei jau renkatės būti nuolaidus ir draugiškas visiems įvertinkite, kiek tai jums kainuos. Įvertinkite, kad turėsite nusileisti ir sutikti su darbuotojų reikalavimais, negalėsite, o įpratę, ir nesugebėsite kritikuoti bei atleisti tinginių ir savo darbo nesugebančių ar nenorinčių atlikti pavaldinių;
Laikykitės balanso tarp gerumo ir būtinybės, kad pavesti darbai būtų padaryti. Kaip ir su visais asmeniniais poreikiais, gerumo poreikiui yra riba. Norime, kad vadovai su mumis elgtųsi gerai, tačiau sutikite, kad pernelyg didelis draugiškumas ne tik kad nemotyvuoja, o dažnai yra net nepageidaujamas. Tikrieji lyderiai sugeba suderinti gebėjimą objektyviai kritikuoti, ginti savo nuomonę ir tuo pat metu išlaikyti pagarbą pavaldiniui. Nemaišykite buvimo geru ir buvimo mėgstamu. Buvimas geru, toli gražu nereiškia, kad būsite mėgstamas kaip stiprus vadovas ir lyderis.
Tuo pat metu, tikėkitės gerumo ir draugiškumo iš kitų. Pamirškite stereotipą, kad malonūs ir draugiški žmonės yra silpni. Kitą kartą, kai kas nors jums parodys pagarbą, rūpestį, draugiškumą ar tiesiog elgsis su jumis taip, kaip jūs norėtumėte, nepriimkite to kaip silpnumo, o taip pat, nelaikykite savęs silpnu kai elgiatės taip pat.
No Comments