Kai lojalumas tampa nebe vertybe
Jei pažvelgčiau keletą ar, sakyčiau kelioliką, metų atgal prisiminčiau, kad dauguma mūsų klientų vartydami kandidatų gyvenimo aprašymus ir matydami, kad kandidatas neužsibūna vienoje darbovietėje ilgiau nei du metus, tokį iš kart nurašydavo. Savo ruožtu tarp darbuotojų taip pat vyravo nuomonė, kad darbą keisti vertėtų ne dažniau nei penkeris metus, nes priešingu atveju būsi laikomas nelojaliu ir nepatikimu. Pasirodo, visi klydome.
Ką vertina darbdavys
Pirmiausia tikrai – ne lojalumą. Kad ir kaip būtų liūdna eiliniam darbuotojui darbdavys šiandien vertina jį tik tiek kiek jis sukuria ar potencialiai gali sukurti vertės. Rinka, klientų poreikiai ir visas gyvenimas sukasi taip greit, kad tai kas sukurta vakar šiandien vargu ar tebėra vertinga, be to, tai kas jau sukurta, dažniausiai, jau investuota ar pravalgyta. Būtų naivu jei tikėtis, kad darbdavys vertins darbuotoją pagal jo pasiekimus vakar ir mokėss jam atlyginimą už lojalumą. Už tai, kas sukurta vakar atlyginimas ir premija jau sumokėti, laikas judėti pirmyn. Taip kad argumentas, jog įmonėje dirbate jau ne vienerius metus, tad nusipelnėte didesnio atlyginimo nieko vertas.
Darbo keitimo matematika
JAV atliktas tyrimas, kurio rezultatus skelbia Forbes skelbia, kad darbuotojai, kurie užsibūna vienoje kompanijoje, ilgainiui gali gauti iki 50 procentų mažesnį atlyginimą nei tie, kurie darbus keičia dažnai. Paimkime Lietuvos darbo rinką: atlyginimai per 2015 metus vidutiniškai augo apie 5 procentus.
Darbuotojai, kurie užsibūna vienoje kompanijoje, ilgainiui gali gauti iki 50 procentų mažesnį atlyginimą nei tie, kurie darbus keičia dažnai.
Dabar palyginkime šį skaičių su darbuotojo, kuris keičia darbą lūkesčiais: priklausomai nuo pozicijos, paprastai darbyiotojas tikisi ne mažiau kaip 20 proc. didesnio atlyginimo. Taigi, dažnas darbo vietos keitimas bent finansiškai apsimoka. Bent matematiškai ir ,žinoma, jei darbdavys sutinka mokėti norimo dydžio atlygį.
Kas laukia nelojaliųjų
Turbūt negalima vienareikšmiškai pasakyti, kad darbo dažnas keitimas yra didelis pliusas. Darbuotojas, kurį motyvuoja vien atlygis, iš darbdavio pusės, yra ne koks pasirinkimas – jis pabėgs vos tik konkurentas jam pasiūlys daugiau. Kita vertus, kuriam darbdaviui, lygiai taip kaip darbuotojui atlyginimas, nerūpi vien tik pelnas. Taip kad smerkti darbuotoją, kad jis nori uždirbti daugiau, nereikėtų. Tarp teigiamų savybių, kurių nepaneigsi, darbuotojai, dažnai keičiantys darbą turi sugebėjimą greit mokytis, prisitaikyti, greit pasiekti rezultatų. Jie daug kuo domisi, pažįsta daugelį žmonių, turi dauglį ryšių įvairiausiose įmonės ir verslo sferose. Verslui judant vis greičiau, vis greičiau judės ir darbuotojai, labai tikėtina, kad esant jų trūkumui ir dideliems samdos kaštams, artimiausiu metu jau niekas nesistebės, jei jie bus samdomi tik vienam konkrečiam projektui ar įmonės vystymose etapui. Taip kad iš naujojo amžiaus darbuotojų, ypač turinčių aukščiausią kvalifikaciją ne tai, kad niekas nebesitikės lojalumo, tačiau jo ir nebereikalaus. Win – win situacija tiek darbuotojui, tiek darbdaviui.
No Comments